Vėlinės

Visi šventieji ir Vėlinės – tai graudus ir ramus laikas, apgaubtas tylos ir susikaupimo. Tai mirusiųjų paminėjimas, kai ant kapų „kalba“ tik degančios žvakutės.

Artėjant Vėlinėms kasmet su vaikai kalbamės apie  Vėlinių papročius bei tradicijas, apie gamtos kaitą ir apie mirusius vaikų artimuosius. Darome žvakutes ir apie jas kalbame, kaip apie simbolį, kuris sušildo žmonių sielas. Ir būtinai keliaujame į miesto kapinaites.

Spalio 26 dieną priešmokyklinės grupės „Sveikuoliukai“ ugdytiniai aplankė Purvių kapines. Kur apžiūrėjo pastatytus kryžius ir paminklus, pagerbė ir uždegė žvakutes ant Ventos socialinės globos namų gyventojų kapų. Pabuvo rimty ir susikaupime.

Vaikai pagarbą mirusiems perima ne tiek iš lūpų į lūpas, kiek gražiu suaugusiųjų pavyzdžiu. Taip Lietuvos krikščioniškosios tradicijos suprantamos aiškiau ir lieka ilgam, o uždegta ant kapo žvakutėšildo ir ramina ne tik mirusiųjų, bet gyvųjų sielas.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Snieguolė Bogužienė